- žiukt
- žiùkt interj.
1. sudavimui, smūgiui, tvojimui nusakyti: Žiùkt į kuprą su kumste J.
2. kartojant nusakomas laužymas, lūžimas: Žiukt žiukt žiukt – kažkas, artėdamas prie mūsų, laužo kojomis sniego kevalą rš.
◊ anė̃ žiùkt visai ne: Visos karvės ėda, ė dvyloja anė̃ žiùkt Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.
